Istorija

Istorija

Įstaigos veikla prasidėjo 1946 m., kai Kėdainiuose, Savanorių gaisrininkų draugijos pastate, dabartinėje Paeismilgio g. buvo įkurti Kėdainių miesto kultūros namai.
Vėliau įstaigos pavadinimas keistas tris kartus:
Kėdainių rajoniniai kultūros namai (1962–1992 m.),
Kėdainių miesto laisvalaikio centras (1993–2002 m.),
Kėdainių kultūros centras (nuo 2003 m.).

Pastatas, kuriame šiuo metu yra Kėdainių kultūros centras, iškilmingai atidarytas 1961 m. kovo 12 d.
Nuo tada šiai kultūros įstaigai vadovavo E. Kliučinskas (1961 m.), A. Dambrauskas (1961–1970 m.), P. Gruzdys (1970–1975 m.), L. Vikiraitė (1975–1990 m.), R. Dzidzinas (1990–1993 m.), V. Liutkevičienė (1993–1999 m.), A. Jonaitienė (1999–2001 m.).
Nuo 2001 m. kultūros centui vadovavo Ona Mikalauskienė.
Nuo 2022 m. kultūros centro direktorės pareigas eina Daiva Urbonienė

Kaip kultūros įstaiga vadintųsi, kur įsikūrusi būtų, svarbiausia jos veiklos funkcija – saugoti ir puoselėti savo krašto kultūros tapatumą, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas, sudaryti sąlygas bendruomenei kurti, dalyvauti kultūroje ir ją vartoti; puoselėjant Dainų švenčių tradicijas – skatinti mėgėjų meno kūrybą ir mėgėjų meno kolektyvų veiklą.
Per 65 įstaigos gyvavimo metus jai vadovavę vadovai ir dirbę  kultūros darbuotojai gerai suprato, kad įvairiais amžiaus tarpsniais ir įvairių pasaulio kultūrų kontekste mes galime būti įdomūs tik išsaugodami savo tradicijas, kultūrą ir kalbą.

Kėdainių kultūros centro bazėje įsikūrė ir jau 50 m. veikia kino studija „Mėgėjas“, 5 m. – Pagyvenusių žmonių klubas „Rudenėlis“.

Nuo 2007 m. Kėdainių kultūros centras koordinuoja Vilainių, Surviliškio ir Pelėdnagių seniūnijose veikiančių skyrių veiklą.

 

Veikia 30 mėgėjų meno kolektyvų (iš jų vaikų ir jaunimo 6), juose dalyvauja 420 dalyvių (iš jų vaikų ir jaunimo 100).
Veikia 9 studijos, klubai, būreliai, juose dalyvauja 164 dalyviai.
Brandžiausi, laiko patikrinti kolektyvai: folkloro grupės JORIJA (vadovė Regina Lukminienė), KALNABERŽIAI (vadovė Daiva Staškuvienė), pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė LANKESA ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupė VOLUNGĖ (vadovė Virginija Čereškienė-Beviršė), liaudiškos muzikos kapela VILAINIAI (vadovas Antanas Mikalauskas), kamerinis choras AVE MUSICA (vadovas Algirdas Viesulas), politinių kalinių ir tremtinių choras DIEMEDIS (vadovė Aušra Kazlauskienė), vokaliniai ansambliai GIESMĖ (vadovas Jonas Zenonas Bernadišius), RADASTA (vadovė Violeta Kažukauskienė), SVAJA (vadovas Kazimieras Kuprys), humoro grupė BOBŲ RADIJAS (vadovė Erlenda Turskienė), vaikų ir jaunimo teatro studija POLĖKIS (vadovė Genovaitė Šaučiūnienė), vaikų liaudiškos muzikos kapela SIRUČIUKAI (vadovas Henrikas Docius), Labūnavos liaudiškos muzikos kapela BARUPĖ (vadovas Algirdas Kučiauskas).
Du  kolektyvai – AVE MUSICA ir LANKESA įvertinti aukščiausiu Lietuvos liaudies kultūros centro garbės ir pripažinimo ženklu „Aukso  paukšte“.

Per metus vidutiniškai surengiama 500 renginių, kuriuose apsilanko daugiau kaip 60 000 žiūrovų. Tai valstybinių švenčių ir atmintinų datų minėjimai, kalendorinės šventės, akademiniai koncertai ir spektakliai, parodos, edukaciniai renginiai, jaunimo kūrybiniai projektai, stovyklos.

Didžiausio bendruomenės susidomėjimo sulaukia Dainų šventės, kultūros ir meno dienos, tradicinė Agurkų, miesto ir miestelių gimtadienių, kapelų šventės, teatrų festivaliai, Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpio pramoginiai renginiai.

Šiandien Kėdainių kultūros centras – visiems atvira, už puikius darbo rezultatus aukščiausiąją kategoriją pelniusi kultūros įstaiga.