Patirkite laivininkystės Kėdainiuose dvasią plaukdami vytine „Vėtra“

 

Vytinių istorija

 

Plokščiadugniai upiniai buriniai prekybiniai laivai – vytinės yra būdingos tik Lietuvai, naudotos nuo XV iki XIX a. pabaigos.  Jos valdytos irklu. Įgulai, kurią sudarė vytininkais vadinami upeiviai, vadovavo vairininkas. Esant palankiam vėjui, vytinės galėdavo plaukti prieš srovę, arba buvo traukiamos nuo kranto su virvėmis. Kaip ir daugelis to meto upinių laivų, vytinės nebuvo ilgaamžiškos, daugiausia tarnavo 6 metus. Vytinės būdavo statomos tik vienam plaukimui pasroviui, parduodant laivą malkoms arba medienai galutiniame uoste.

Manoma, kad iki XIX a. pradžios vytinė buvo bendrinis, Nemuno aukštupyje pastatytų, apvalios korpuso formos krovininių laivų, plaukiančių į žemupį ir grįžtančių į aukštupį, bei tarnaujančių kelerius metus, pavadinimas.

Vytinės plukdė medieną, javus, linus, kanapių pluoštą, dervą, pelenus, vašką Nevėžiu ir Nemunu į Klaipėdą, Karaliaučių ir Dancigą. Sunkiai pakrautos žaliava vytinės plaukdavo pasroviui, o atgal grįždavo pakrautos lengvesnėmis kolonijinėmis arba prabangos prekėmis – druska, silke, geležimi, prieskoniais, cukrumi, vynu, egzotiškais vaisiais.

Nevėžiu plaukiojo vidutinio dydžio 23,5 metrų ilgio, 5,8 metrų pločio (per vidurį), 2,5 m borto aukštumo ir 1 m grimzlės vytinės. Jos, pasak šaltinių, buvo 120 ir daugiau statinių (1 statinė – 400 litrų) talpos. Vidutinio dydžio vytinės įgulą sudarė 15 vytininkų. Vytinėje būdavo ir krosnis duonai kepti.

Vytinės Kėdainiuose švartavosi uoste, prie 130 metrų ilgio medinės prieplaukos. 1581 metais uostas miesto savininko Jono Kiškos valia buvo įsteigtas pietrytiniame miesto pakraštyje, vadinamajame Skongalyje. Į šiaurę nuo uosto vytinės neplaukdavo. Joms plaukti trukdė Nevėžio sala ir prie jos, maždaug dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos vietoje, stovėjęs malūnas.

 

Apie vytinę „Vėtra“

 

Kėdainių vytinė „Vėtra“ yra antrasis laivas, pastatytas pagal atkurtą Merkinės radinį – XVIII a. senąjį lietuvišką laivą. Kėdainių krašto istorikai teigia, kad XVII amžiuje Kėdainių gyventojai galėjo turėti apie 20 burinių laivų, kurie buvo 120 ir daugiau statinių (1 statinė – 400 litrų) talpos.

Lietuviško burlaivio kopijos Kėdainių vytinės „Vėtra“ ilgis − 12,70 metrų, plotis − 2,85 metrų. Statant laivą buvo sunaudota beveik 10 kubinių metrų pušies medienos. Net 40 litrų pušies deguto – dervos iš Suomijos – buvo sunaudota impregnuoti medinėms laivo lentoms. Sunaudota dar beveik tiek pat litrų linų aliejaus. 10 kilogramų pakulų buvo sunaudota kaip sandarinamoji medžiaga. Dar buvo sunaudota apie 60 kilogramų didžiųjų vinių.

Kėdainių vytinę „Vėtrą“,  konsultuojant  rusniškiui laivų statytojui Simui Knapkiui, pastatė iš pajūrio į Kėdainius persikėlęs gyventi, laivadirbys  Darius Petkevičius. Kėdainių vytine „Vėtra“ gali plaukti 12 žmonių.

 

Edukacinis  renginys „Plaukimas vytine „Vėtra“

 

Nuo š. m. birželio mėnesio vytinė „Vėtra“ yra perduota Kėdainių kultūros centrui. Atlikus visus darbus reikalingus sėkmingai laivo eksploatacijai, vytinė „Vėtra“ jau plaukia Nevėžiu. Laivo kapitonas – Darius Petkevičius. Taigi, plaukti šiuo laivu ir pajusti laivininkystės Kėdainiuose dvasią galite ir jūs. Plaukimo trukmė – apie 1 val., (trukmė priklauso nuo oro sąlygų) vienu metu plaukti gali 10 keleivių. Bilieto kaina 1 asmeniui – 10 EUR. Vaikams iki 6 metų (vienas vaikas su vienu suaugusiuoju ir neužimant atskiros vietos) – nemokamai. Laivas išplaukia iš Nevėžio prieplaukos ties Didžiąja Rinka ir plaukia maršrutu: prieplauka – buvusio senojo Skongalio uosto vieta – geležinkelio tiltas – prieplauka. Bilietus plaukimui vytine „Vėtra“ prašome rezervuoti kasos telefonu:  8 615 43296 .  Daugiau informacijos galite gauti ir elektroniniu paštu  kkcdirektore@gmail.com

Kėdainių kultūros centro planuose – edukacinės programos su veiklomis, maisto degustacija. Visas naujienas sužinosite Kėdainių kultūros centro internetinėje svetainėje adresu http://www.kedainiukulturoscentras.lt/

Parengė Daiva Burinskytė-Valdmonė

Parengta remiantis Kėdainių krašto muziejaus ir Kėdainių rajono savivaldybės informacija