Renginio pradžia:
2021 vasario 05 d.
Vasario 5-oji – Šv. Agota, Duonos diena
Duona – vienas seniausių žmonių valgių. Jai skirta daug gražių žodžių, patarlių, eilėraščių. Vaikai nuo mažų dienų buvo pratinami gerbti duoną, jos netrupinti, nemėtyti. Duonos kepalėlis ar net jos trupinys buvo laikomas žmogaus likimu, todėl jokiu būdu negalima buvo duonos išmesti, palikti nesuvalgyto gabalėlio ant stalo.
Duoną kepdavo mūsų močiutės, mamos. Ją paskanindavo druska, kmynais. Ant ližės klojo džiovintus klevo, krienų, kopūstų lapus, ajerų, o ant jų dėdavo pailgus ar apvalius duonos kepalėlius, pažymėtus kryžiumi ir pagrąžintus šonuose. Duoną pašaudavo į iškūrentą krosnį, vadinamą duonkepiu. O koks džiaugsmas buvo vaikams iš tešlos likučių pasidaryti pagranduką ir laukti, kol jis iškeps.
Šiuo laikotarpiu jau mažai pas ką namuose likę duonkepės krosnys, retai kas kepa tą tikrąją, senovinę ruginę duoną, bet džiugu, kad jaunesnioji karta neatsisakė duoną išsikepti namuose, šiuolaikinėse orkaitėse. Tai net tapo labai populiariu užsiėmimu. Šeimininkės dalinasi raugu, duonos kepimo receptais ir savaip improvizuoja.
Šv. Agotos, Duonos dienos proga labūnavietė Vida Mandrijauskienė edukacijos metu dalinasi su visais savo gardžios duonos receptu ir rodo kaip ji kepa duonelę savo namuose.