Valstybinių švenčių ir atmintinų datų minėjimo renginiai

*

Užgavėnės

Kėdainių kultūros centro kūrybiniai darbuotojai kasmet surengia linksmą ir trankią Užgavėnių šventę, į kurią atėjusieji neskuba išeiti: derasi ir perka mugėje, stebi persirengėlių pasirodymus, Lašininio ir Kanapinio kovas, patys noriai dalyvauja žaidimuose ir rateliuose.
Pastaruoju metu šventė vyksta Kėdainių kultūros centro fojė, kur atėjusieji tarsi jaukioje gryčioje susėda prie ilgo stalo, deda ant jo iš namų atsineštas Užgavėnių vaišes ir jomis dalinasi, čia pat mokosi rišti Užgavėnių vainikus, gaminti suvenyrus, klausosi šmaikščių persirengėlių oracijų.
Šventės pabaigoje lauke liepsnoja didžiulis laužas, kuriame tradiciškai sudeginama Morė ir atveriamas kelias pavasariui.
Užgavėnių šventės rengiamos ir Kėdainių kultūros centro skyriuose.

*

Kazimierinių kermošius
Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriuje nuo 2001 m. kasmet vyksta Kazimierinių kermošius, į kurį atvažiuoja tautodailininkų iš visos Lietuvos.
Koncertines programas atlieka mėgėjų meno kolektyvai.
Kazimierinių kermošiaus sumanytoja ir organizatorė – Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vadovė Vitalija Augulienė.

*

Liaudiškų šokių festivalis „Kaziūnės suktinis“

*

Kėdainių krašto Metų Moterų rinkimai. Šventė „Ačiū, kad šalia esi“ (kovo 8 d.)

2012 m. pradžioje Kėdainių kultūros centro kūrybiniai darbuotojai sumanė pirmą kartą Kėdainiuose organizuoti Kėdainių krašto Metų Moterų rinkimus. Rajono gyventojai buvo prašomi siūlyti ir rinkti Kėdainių krašto moteris į septynias nominacijas: Metų Ambasadorė, Metų Atradimas, Metų Altruistė, Metų Kūrėja, Metų Įstaigos Vadovė, Metų Mama, Metų Specialistė.
Ne vienos, o septynių Kėdainių krašto Metų Moterų rinkimai vyksta kasmet. Kandidates kraštiečiams savo puslapiuose pristato informacinis projekto partneris rajono laikraštis. Gyventojų balsų dauguma ir specialiai sudarytos komisijos pritarimu iš pasiūlytų kandidačių išrenkamos nominacijų laimėtojos.
Visos kandidatės Kovo 8-ąją – Tarptautinę moterų solidarumo dieną – pakviečiamos į šventę „Ačiū, kad šalia esi“. Šventės metu paskelbiamos ir apdovanojamos nominacijų laimėtojos. Joms įteikiami autoriniai juvelyriniai papuošalai, kuriuos dovanoja rėmėjai.

*

Pavasario mugė „Kermošius“ Nociūnuose

Kėdainių kultūros centro Nociūnų skyriaus darbuotoja Daiva Makutienė  kiekvieną pavasarį nuo 2012 m. Nociūnuose organizuoja pavasario mugę „Kermošius“, į kurią atvažiuoja prekybininkų ne tik iš Nociūnų, bet ir iš Vainotiškių ir Meironiškių kaimų.
Vietos prekybininkai tradicinei mugei ruošiasi iš anksto: drožia, kala, gamina suvenyrus, kepa duoną. Šmaikštesnieji į mugę atgabena gyvą vištą, gaidį, ožkytę.
„Nociūnų muilinyčios“ moterys visus susirinkusiuosius vaišina „šilkine“ koše, arbata.

*

Profesionalių teatrų dienos Kėdainiuose „Melpomenės dovanos“

Nuo 2002 m. Kėdainių kultūros centro direktorės Onos Mikalauskienės iniciatyva kiekvieną pavasarį Kėdainių kultūros centre vyksta Profesionalių teatrų dienos „Melpomenės dovanos“.
Kėdainiečiai pamato keliolika profesionalių Lietuvos teatrų spektaklių – iš viso per mėnesį juose apsilanko beveik 3000 žiūrovų.

*

Mėgėjų teatro dienos Surviliškyje

Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriuje pavasarį, kovo mėnesį, vyksta Mėgėjų teatro dienos „Tegyvuoja teatras“.
Organizuoti festivalį pradėta 2011 m., tada jame iš viso dalyvavo trys mėgėjų teatrai iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų. Festivalis kasmet plečiasi – Surviliškio miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai per vieną mėnesį pamato septynis, aštuonis mėgėjų teatrų spektaklius iš Panevėžio, Radviliškio, Kauno, Tauragės, Telšių rajonų.
2017 m. VII-ojo festivalio metu žiūrovų balsavimu išrinktas pats geriausias Mėgėjų teatro dienų 2017 „Tegyvuoja teatras“ spektaklis – Telšių r. Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatro „Žibintas“ (vadovė Alvyda Kniurienė) spektaklis „Dobėlts ėšmiegėnėms“ (E. Untulio dramateška komedėjė).

*

Regioninė „Liežuvio šventė“ Vilainiuose

Tradicinė regioninė „Liežuvio šventė“ organizuojama kasmet Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriuje. Šios šventės populiarumas nemažėja – kiekvienais metais parodyti naujas programas atvažiuoja humoro grupės iš Lietuvos, „privalomai“ dalyvauja vietinis populiarusis BOBŲ RADIJAS, susirenka gausus būrys žiūrovų.
Vilainių skyriaus vadovė Vitalija Augulienė dalyvavusioms grupėms įteikia padėkos raštus ir simbolines atminimo dovanas.
2017 m. kovo 31 d. vyko jau IX-oji „Liežuvio šventė“.

*

Seniūnijų kultūros ir meno dienos

Kėdainių rajono seniūnijose nuo 1998 metų organizuojamos Kultūros ir meno dienos. Jų organizavimą inicijuoja ir globoja Kėdainių rajono savivaldybė. Taip siekiama skatinti visų rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių įstaigų, organizacijų ir vietos bendruomenės narių kultūrinę, mėgėjų meno veiklą kaip galimybę aktyviau dalyvauti rajono kultūriniame gyvenime.

Kultūros ir meno dienos renginį vietos seniūnijoje organizuoja Kultūros centras, bendradarbiaudamas su seniūnijos teritorijoje veikiančiomis įstaigomis, organizacijomis ir bendruomenės nariais.

Kultūros ir meno diena – tai renginys, kurio pagrindą sudaro bendra vietos seniūnijos teritorijoje veikiančių įstaigų, organizacijų mėgėjų meno kolektyvų, pavienių atlikėjų koncertinė programa ir vietos tautodailininkų, amatininkų, menininkų darbų paroda.

Renginio tikslas – puoselėti savo krašto materialinę ir dvasinę kultūrą, sudaryti sąlygas atsiskleisti kiekvieno bendruomenės nario meniniams bei kūrybiniams gebėjimams, burti vietos seniūnijos teritorijoje veikiančias įstaigas, organizacijas ir visus bendruomenės narius prasmingam laisvalaikio užimtumui, bendravimui ir bendradarbiavimui, bendruomenės kultūrinių poreikių tenkinimui.

Kultūros ir meno dienos renginiai vyksta dviem etapais: pirmasis etapas – Kultūros ir meno diena rengiama visose rajono seniūnijose; antrasis etapas – rajono Kultūros ir meno diena (baigiamasis renginys) vyksta Kėdainių kultūros centre, kuriame dalyvauja komisijos ir žiūrovų išrinkti rajono mėgėjų meno kolektyvai.

Kultūros ir meno dienos renginys gali būti skirtas:
lietuvių liaudies kūrybai populiarinti;
savo vietovės mėgėjų meno tradicijoms pristatyti, atskleidžiant jų išskirtinumą;
kalendorinėms šventėms, darbo, šeimos ir kitoms tradicijoms bei papročiams populiarinti;
savo krašto kaimo ir/ar miestelio, žymių asmenybių paminėjimui.

Renginius vertina Kėdainių rajono savivaldybės mero potvarkiu sudaryta vertinimo komisija.
Žiūrovai slaptu balsavimu išrenka vieną, jiems labiausiai patikusį, seniūnijos mėgėjų meno kolektyvą. Daugiausiai žiūrovų balsų surinkęs kolektyvas dalyvauja Kultūros ir meno dienos baigiamajame renginyje.

Komisija išrenka Kultūros ir meno dienos laureatus:
Kultūros centrą – geriausio renginio organizatorių;
mėgėjų meno kolektyvus šiose kategorijose:
liaudiškos muzikos kapelos;
folkloro ansambliai, pavieniai atlikėjai;
tautinių šokių grupės;
šiuolaikinio šokio grupės;
chorai ir vokaliniai ansambliai, pavieniai atlikėjai.

Kultūros ir meno dienos laureatai apdovanojami Kėdainių rajono savivaldybės mero padėkos raštais ir prizais.

*

Velykinis laistymas Užupės kaime (Surviliškio sen.)

Tai originaliausias, gilias tradicijas turintis renginys, antrą Velykų dieną vykstantis Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje.
Šios tėvų, senelių ir prosenelių tradicijos puoselėtojai a. a. S. Jasiukas ir A. Berankis antros Velykų dienos ankstų rytą grodami apeidavo visus kaimo gyventojus, juos laistydami ir apšluostydami. S. Jasiukui išėjus Anapilin, tradiciją tęsia A. Berankis su šeima.
Kaimo gyventojai laistytojus vaišina margučiais, Velykų valgiais. Iš gyventojų surinkti margučiai bei kitos vaišės tą pačią dieną vykstančioje popietėje išdalinami skurdžiau gyvenantiems žmonėms – Kėdainių kultūros cento Surviliškio skyriaus vadovė Nijolė Dilkienė sukviečia užupiečius ir jų svečius į popietę „Kaip margutis rieda saulė“ prie bendruomenės centro. Skamba liaudiška muzika, susirinkusieji šoka, dainuoja, o mažieji užupiečiai ridena margučius.
Už šią iniciatyvą, neleidžiančią sunykti unikaliai lietuvių tautos praeičiai, tradicijos puoselėtojams skirta nominacija „Už tradicijos puoselėjimą“, įteikti Lietuvos nacionalinio kultūros centro padėkos raštai. Velykinį laistymą kaip unikalų reiškinį filmavo Lietuvos ir užsienio televizijos.

Daugiau → Užupės Velykos. ŠIAURĖS ATĖNAI. 2004 04 10

*

Liaudiškos muzikos kapelų ir kaimo muzikantų šventė-varžytuvės „Kaimo muzikantų suvažiavimas“ Labūnavoje

„Kaimo muzikantų suvažiavimas“ Labūnavoje Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyriaus vadovės Ritos Kučiauskienės iniciatyva pirmą kartą įvyko 2012 m. balandį. Renginyje dalyvavo kapelos iš Surviliškio, Vilainių, Sirutiškio, Pelėdnagių ir Labūnavos. Kiekvienas kolektyvas atliko po 4 kūrinius ir parodė, kad Kėdainių rajone liaudiška muzika atliekama originaliai, linksmai, gana profesionaliai.
Organizatoriai išlaikė duotą pažadą šventę rengti kasmet ir į ją sukviesti ne tik Kėdainių, bet ir aplinkinių rajonų muzikantus. Pasak Ritos Kučiauskienės, nugalėtojų čia nėra – laimi nuoširdi muzikantų draugystė, kai groja patys, klausosi kitų ir juos palaiko, tačiau muzikantai giriami ir apdovanojami už balsingumą, trankumą, estetiškumą, linksmumą, žiūrovai renka mylimiausią kapelą.

*

Kūrybinis projektas jaunimui „Menų malūnas“ (gegužės mėn.)

*

Skaitovų konkursas „Pavasaris pražydo žodžiais…“ (gegužės 7 d.)

Skaitovų konkursas „Pavasaris pražydo žodžiais…“, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, Kėdainių kultūros centre vyksta kasmet nuo 2008 m. Šio tradicinio konkurso sumanytoja ir organizatorė – Kėdainių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Genovaitė Šaučiūnienė.
Konkurse dalyvauja vaikai ir suaugusieji. Visiems skaitovams įteikiamos Kėdainių kultūros centro direktorės Onos Mikalauskienės pasirašytos padėkos, komisijos išrinkti geriausi skaitovai pagal amžiaus grupes apdovanojami diplomais ir knygomis.
Su profesine švente pasveikinami renginyje dalyvaujantys žurnalistai, kalbos ir knygos puoselėtojai.

*

Kėdainių rajono Dainų ir šokių šventė


Dainų ir šokių šventės Kėdainiuose vyko:

1950 m. liepos 2 d. Dainų šventė (chorai, liaudies instrumentų-skudučių orkestrai)

1954 m. gegužės 16 d. Dainų šventė

1955 m. birželio 19 d. trečioji Dainų šventė (14 chorų, 19 liaudies šokių kolektyvų, 1 pučiamųjų ir 1 styginių orkestrai, 800 dalyvių)

1956 m. IV Dainų šventė

1957 m . V Dainų šventė

1958 m. birželį VI Dainų šventė (dalyvavo 8 vaikų, 15 suaugusiųjų šokių ratelių)

1959 m. birželio 7 d. rajono VII Dainų šventė (dalyvavo 28 vaikų ir 34 suaugusiųjų šokių kolektyvai, chorai)

1960 m.  birželio 5 d. Dainų šventė (dalyvavo 1300 dainininkų, atstovaujančių 21 saviveiklos kolektyvui, 30 šokėjų kolektyvų)

1961 m. birželio 4 d. Dainų šventė

1964 m. birželio 14 d. vienuoliktoji Dainų  ir Sėjos pabaigtuvių šventė (1200 dalyvių)

1965 m. birželio 6 d. Dainų šventė (20 kultūros namų chorų, 30 liaudies šokių kolektyvų (jaunimo ir pagyvenusiųjų), 6  pučiamųjų orkestrai (tame tarpe 3 reprezentaciniai), daugiau kaip 1 700 saviveiklininkų)

1967 m. birželio 3–4 d. rajono meno ir sporto šventė (Didžiojo Spalio 50-mečiui)

1972 m. birželio 3 d. rajoninė Dainų ir šokių šventė (skirta TSRS 50-mečiui ir Kėdainių miesto 600-osioms metinėms)

1974 m. birželio 8 d. rajoninė Dainų ir šokių šventė (dalyvavo per 2000 dalyvių, kurie susibūrė į 74 kolektyvus. Pasirodė 12 mišrių chorų, 4 vokaliniai ansambliai, 4 pionierių chorai, 8 pučiamųjų orkestrai, 11 pagyvenusių žmonių, 10 jaunimo, 9 pionierių, 5 pramoginių šokių kolektyvai, 8 kaimo kapelos)

1975 m. birželio 1 d. rajoninė Dainų šventė

1980 m. birželio 1 d. rajoninė Dainų ir šokių šventė (dalyvavo 7 pučiamųjų orkestrai, 9 suaugusiųjų, 4 vaikų chorai, 8 darželinukų, 8 spaliukų, 8 pionierių, 7 jaunimo tautinių, 8 pagyvenusių žmonių šokių kolektyvai, 7 kaimo kapelos – viso 66 meno saviveiklos kolektyvai, 1600 saviveiklininkų)

1985 m. birželį rajoninė Dainų šventė „Einu, gimtoji žeme mano, dainom pasveikinti tave…“

1987 m. birželį Dainų ir šokių šventė (dalyvavo 2595 saviveiklininkai , iš jų 1440 moksleivių)

1994 m. gegužę rajono šventė „Dainų ir šokių vainikas“

2002 m. birželį rajono Dainų ir šokių šventė „Dainuoju Tau, mano mieste“, skirta 630-ajam miesto gimtadieniui

2007 m.birželio 2 d. rajoninė Dainų ir šokių šventė „Laiko ratu“

2009 m. birželio 6 d. Kėdainių rajono Dainų ir šokių šventė „Žemės šios dvasia“ (svarbiausias Lietuvos vardo tūkstantmečiui pažymėti skirtas renginys Kėdainių rajone)

2014 m. gegužės 5 d. Kėdainių rajono Dainų ir šokių šventė „Metų laikai“

Kėdainių rajono moksleivių Dainų ir šokių šventės vyko:

Pirmoji Kėdainių rajono moksleivių Dainų ir šokių šventė įvyko 1963 m. birželio 9 d. (2560 dalyvių)

Kėdainių rajono moksleivių Dainų ir šokių šventės vyko 1973, 1977, 1993 m.

1997 m. gegužę skambėjusi šventė buvo skirta Lietuvos mokyklų 600-ųjų metų jubiliejui

2003 m. „Dainuoja jaunystė“

2005 m. liepą „Ei, jaunyste!“

2012 m. birželio 2 d. „Jaunystės vaivorykštė miestui“, skirta Kėdainių miesto 640 metinėms. Įspūdingą muzikinę dovaną miestui paruošė 992 vaikai ir moksleiviai bei 44 jų mokytojai

2016 05 28 d. Kėdainių rajono moksleivių Dainų ir šokių šventė „Aš myliu Lietuvą“

*

Varnaėdynės Kalnaberžėje

Nuo 2004 m. Kėdainių kultūros centro Kalnaberžės skyrius kartu su Kalnaberžės bendruomene gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje kasmet rengia tradicines varnaėdynes.
Šventės rengėjai kaskart sugalvoja ką nors originalus  (apdovanojami originaliausių ir išradingiausių skrybėlių su varnos plunksna autoriai, aprangos kodo „Balta Varna“ kaukės nugalėtojos, šventę veda Dvaro ponai, koncertinę programą atlieka kviestiniai atlikėjai ir Kalnaberžės mėgėjų meno kolektyvai), tačiau pagrindinė šventės „priežastis“ niekada nesikeičia – varnaėdynių dalyviai vaišinami kepta, virta, troškinta varniena, kurios skonis, pasak ragavusiųjų, labai panašus į vištienos.
Taip Kalnaberžėje puoselėjamos dvarų laikus menančios tradicijos. Pasak varnaėdystės žinovo advokato Andriaus Gudžinsko, XIX a. pabaigoje ir XX-ojo pradžioje Kalnaberžės dvare gyvenęs carinės Rusijos monarchijos atstovas Piotras Stolypinas esą atgaivino seną varnų valgymo paprotį. Nevėžio pakrantėse buvo labai daug dvarų su puikiais parkais, kuriuose šeimininkavo varnos. Kalnaberžė – ne išimtis. Čia gyvenę dvarininkai jas medžiojo ir valgė.

*

Respublikinė liaudiškos muzikos kapelų šventė „Čiulba lakštingėlė“

Kėdainių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos VILAINIAI įkūrėjo ir vadovo Antano Mikalausko iniciatyva Kėdainiuose nuo 2000 metų kasmet vyksta liaudiškos muzikos kapelų šventė „Čiulba lakštingėlė“.
Renginio tikslas – pristatyti, pagerbti ir skatinti kurti mažai žinomus kompozitorius, rašančius kūrinius kaimo kapeloms, papildyti kaimo kapelų repertuarą naujais kūriniais.
Didesnę šventėje dalyvaujančių liaudiškos muzikos kapelų repertuaro dalį sudaro kapelų vadovų ar dalyvių sukurti kūriniai.

2008 m. „Lakštingėlė“ pirmą kartą iš Kėdainių kultūros centro persikėlė į miesto parką ir tapo varžytuvėmis.

2009 m. jubiliejinėje dešimtojoje kapelų šventėje visiems kūrinių autoriams įteiktas šventės simbolis – suvenyrinė lakštingala, kurią pagamino kėdainietis medžio drožėjas Jonas Lukšys.
Apdovanojimą „Už geriausią autorinę dainą“ („Taip toli“) komisija skyrė Antanui Mikalauskui.
Daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnė ZYPLIŲ DVARO KAPELA, liaudies muzikantų varžytuves laimėjo armonikininkas iš Varėnos rajono Kęstutis Taraila.

2010 m. „Lakštingėlę“ keitė kapelos VILAINIAI  35-erių kūrybinės veiklos metų jubiliejinis koncertas.

2011 m. „Lakštingėlė“ čiulbėjo Antaninių išvakarėse, per Sekmines, tad pasveikinti keturių kapelų vadovai Antanai, o žiūrovai supažindinti su Kėdainių krašto Sekminių tradicijomis.

2012 m. VILAINIAI kartu su ZYPLIŲ DVARO KAPELOS vadovu Remigijumi Poderiu ir jo dukra Rimanta koncertavo Kėdainių miesto rotušės kiemelyje. Pristatyta kapelų vadovų A. Mikalausko ir R. Poderio parašytų ir surinktų dainų bendra knyga „Mūsų kelias“.

2013 m. Kėdainių miesto parke kartu su „Čiulba lakštingėlės“ muzikantais scenoje pasirodė du Kėdainių krašto vokaliniai kolektyvai – Akademijos kultūros centro moterų ir vyrų ansambliai. Abiejų ansamblių vadovas – A. Mikalauskas.
Pirmą kartą regioninį renginį kartu vedė TV laidos „Duokim garo!“ laidos vedėjai Loreta Sungailienė ir Stanislovas Kavaliauskas, kurie kapelai VILAINIAI įteikė LTV laidos „Duokim garo 2013“ nugalėtojų prizus. Kapelą pasveikino Kėdainių rajono savivaldybės vadovai.
Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, remia Kėdainių rajono savivaldybė.

*

Joninės

*

Regioninė liaudiškos muzikos ir dainos šventė „Po vasaros dangum“ ant Bakainių piliakalnio (liepos 6 d.)

Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriaus darbuotojai Bakainių piliakalnio papėdėje kasmet surengia liaudiškos muzikos ir dainos šventę „Po vasaros dangum“, skirtą Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai.
Bakainių piliakalnis – respublikinės reikšmės archeologinis paminklas – Surviliškio krašto žmonių ir svečių lankytina vieta, o šventė liepos 6-ąją ant piliakalnio vyksta nuo 2003 metų. Piliakalnis išpuošiamas laukų gėlių žiedais, iki vėlumos skamba liaudiška muzika  ir dainos, sukasi šokėjų poros. Šventės dalyviai vaišinami koše, virta ant laužo.
21 val. ant Bakainių piliakalnio degant laužui skamba „Tautiška giesmė“, giedama kartu su viso pasaulio lietuviais.

*

Agurkų šventė (liepos mėn.)

Nuo 1997 metų kiekvieną vasarą, liepos mėnesį, Kėdainiuose vyksta unikali, vienintelė Lietuvoje Agurkų šventė, kurią sumanė ir kasmet surengia Kėdainių kultūros centro darbuotojai.
Per tą laiką išrinkta 10 Agurkų karalių.
2008-aisiais siekta rekordo – šventės svečias, tvirčiausios barzdos savininku tituluojamas žemaitis Antanas Kontrimas savo barzda traukė 1200 kg svėrusį vežimą su agurkais ir jį nutempė 35 metrus.
Rekordo siekta ir 2015 metais, 18-osios Agurkų šventės metu. „Masiškiausias daržovių valgymas“ (taip vadinosi siektas rekordas), kai parko estradoje vienu metu 1000 žmonių valgė agurkus, tapo didžiausia šventės sensacija. Ar visi dalyviai jiems išdalintus agurkus valgo vienu metu (tai daryti reikėjo 5 minutes), stebėjo 20 stebėtojų, tarp kurių buvo rajono meras, žemės ūkio ministrė, šventėje dalyvavęs ir kėdainiečius sveikinęs europarlamentaras, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Žaliųjų frakcijos narys Bronius Ropė.

Spalvingi rajono seniūnijų „agurkininkų“ kiemeliai vilioja vaišėmis iš agurkų, linksmybėmis ir atrakcijomis, vyksta „gaspadinių“ varžytuvės, dalinamasi agurkų sūdymo ir marinavimo receptais.
Smagia pramoga tampa sportinės varžybos: „Agurkobolas“, „Agurkinis smūginis“, agurkininkų regata, svorių rovimo čempionatas – kiekvienais metais šventės rengėjai sugalvoja ką nors originalaus.
Šventė tradiciškai baigiama humoristiniais rajono seniūnijų muzikiniais pasirodymais ir kviestinių populiariosios muzikos atlikėjų koncertu.

Agurkai Kėdainiuose
Kėdainiai vadinami Lietuvos agurkų sostine. Šis įvaizdis kėdainiečius lydi nuo mažų dienų, nes agurkų verslas, Kėdainiuose klestėjęs carinės Rusijos laikais, tarpukario Lietuvoje ir sovietmečiu, nepraranda populiarumo ir šiandien.

Nuo XIV–XV a. Krekenavos ir Naujamiesčio apylinkėse gyveno karaimai, o pagrindinis šios izraelitų genties pragyvenimo šaltinis tapo daržai, visų pirma agurkai. Didelė tikimybė, kad iš šių apylinkių Nevėžio upe netoli esančius Kėdainius pasiekė ne tik agurkai, bet ir jų auginimo technologijos.

Pirmajame žinomame Kėdainių dvaro valdų apraše, sudarytame 1604 m., yra miestiečių Ogurkų pavardė. Ogurkas nuomojo namą Skongalio gatvėje, kitas – Grigas Agurkas mokėjo už namą Nevėžio gatvėje.

XIX a. antroje pusėje Kėdainiai sparčiai augo, mieste daugėjo žydų. 1899 m. mieste buvo 138 registruoti daržininkai, o agurkų auginimo versle dominavo žydai. Žydų mityboje agurkas užėmė labai tvirtas pozicijas. XX a. pirmos pusės tekstuose, kuriuose aprašomas žydų gyvenimas ir buitis, minimos žydų parduotuvės. Vienas iš pagrindinių didesnių miestų parduotuvių atributų buvo statinės su sūdytais agurkais.

Kita agurkų augintojų kategorija buvo ne miestuose gyvenę kumečiai, dar vadinti „daržininkais“. Kėdainių apylinkėse daržai plytėjo Nevėžio, Smilgos, Obelies, Šerkšniaus, Šušvės ar kitų upelių pakrantėse ir terasose. Daržininkai savo produkciją parduodavo ne tik vietos ar Lietuvos turguose, veždavo į Liepoją, Mintaują (dab. Jelgavą), Rygą.  Žinoma, kad 1896 m. iš Kėdainių geležinkelio stoties buvo išgabenta 2 322 pūdai (38 035 kg), o 1897 m. į Liepoją – jau 10 vagonų agurkų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, daržininkų verslas Kėdainiuose klestėjo. To laikotarpio nuotraukose matyti abiejose Nevėžio pakrantėse ir aukštutinėse terasose besidriekiančios agurkų ir tarpukariu išpopuliarėjusių pomidorų plantacijos.

Kėdainių apylinkėse gyvenę lietuviai agurkus augino patys, savo žemę nuomojo žydų daržininkams, talkino vietinių žydų daržuose, dirbo miesto daržininkų plantacijose. Pelėdnagių gyventojai yra pasakoję apie tikrą agurkų sūdymo profesionalę, kuriai vienintelei būdavo patikimas atsakingas darbas – išrūšiuotus agurkus tolygiai įtrinti druska ir vienodomis eilėmis talpiai sudėti į statines. Sūdytų agurkų statines Pelėdnagių vyrai veždavo prie Šerkšniaus upės ir užmerkdavo šaltoje tėkmėje. Iš ten jie buvo vežami į prekybos taškus Kėdainiuose, Kaune, Tauragėje, kitur.

Panašiai agurkus konservuodavo ir karaimai. Jie agurkus raugindavo apipylę specialiu sūrymu. Sudėdavo į statines ir užkaldavo, statines sumerkdavo į ežerą ir laikydavo iki pat pavasario.

Agurkų verslui smarkų smūgį sudavė karas ir pokario metai. Pradingo daržininkų kaupta patirtis, sutraukyti dešimtmečiais klostęsi verslo ryšiai, prarastos pardavimo rinkos.

Kėdainiuose agurkų verslas atsigavo. Nors visi žinojo jo mastus, tačiau verslas buvo pusiau pogrindinis – apie jį viešai nekalbėjo, nerašė laikraščiai, nerodė televizija, nebuvo vedama jokia valstybinė apskaita ir statistika. Sovietinė valdžia bandė apriboti plantacijų dydį, vykdė gąsdinimo akcijas, nugriaudama vieną kitą „nelegalų“ šiltnamį. Tačiau Kėdainių krašto agurkininkai sėkmingai išgyveno iki mūsų dienų, o agurkas tapo Kėdainių krašto simboliu.

*

Vasaros šventė „Vasara žolynų žieduose“ Vilainiuose

*

Nociūnų kaimo šventė „Kaimo sueiga“

Nociūnų kaimo šventė „Kaimo sueiga“ vyksta kasmet nuo 2002 m. liepos mėnesį.
Pagerbiami ir apdovanojami gražiai besitvarkančių ir atsinaujinančių sodybų šeimininkai.
Skamba Kėdainių kultūros centro Nociūnų skyriaus, Kėdainių kultūros centro ir aplinkinių rajonų mėgėjų meno kolektyvų atliekamos dainos, sukasi šokėjų poros.
Vyksta šventinė prekyba, vaikus džiugina įvairios atrakcijos.
Šventės kulminacija – populiariosios muzikos grupės koncertas ir fejerverkas.
Šventė turi daug rėmėjų, ją organizuojančiai Kėdainių kultūros centro Nociūnų skyriaus vadovei Daivai Makutienei noriai talkina aktyvūs kaimo gyventojai.

*

Duonos ir Oninių šventė Labūnavoje (liepos 26 d.)

*

Kėdainių miesto šventė (rugpjūčio mėn.)

*

Surviliškio miestelio šventė „Tėviške, pakviesk ir aš sugrįšiu“ (per šv. Roko atlaidus)

*

Vakaras mirusiems menininkams atminti

*

Folkloro festivalis-koncertas „Į Vidurio Lietuvą susiėję“

*

Kėdainių miesto Kalėdų eglės įžiebimo šventė

*

Advento vakarai

*

Kalėdų programos  ir spektakliai vaikams

Tradiciškai susiklostė, kad kiekvienais metais prieš Kalėdas Kėdainių kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studija POLĖKIS pastato naują spektaklį. Pirmiausia naujas spektaklis Kalėdų šventės vaikams metu parodomas patiems mažiausiems žiūrovams. Vyksta spektaklio premjera, į kurią pakviečiami jaunųjų artistų tėveliai, kiti šeimos nariai. Iš viso pastatyta jau 17 POLĖKIO spektaklių, daugiausia tai pasaulio ir lietuvių liaudies pasakos, kurioms scenarijus rašo pati režisierė, POLĖKIO vadovė Genovaitė Gustytė Šaučiūnienė.

2016 m. Kėdainių kultūros centras parengė dvi Kalėdų programas vaikams: vaikų ir jaunimo teatro studijos POLĖKIS programą „Personažų šou ir Kalėdų Senelis“ (Kėdainių kultūros centre) ir išvažiuojamąją koncertinę programą „Kalėdų pasaka „Vaikystės šaly“ su vaikų popchoru PERLIUKAS, personažu Nykštukas ir Kalėdų Seneliu“.

*

Naujųjų metų sutikimas Didžiosios Rinkos aikštėje

Dalis kėdainiečių ir šventinį vakarą viešinčių miesto svečių sutikti Naujuosius Metus eina į Didžiosios Rinkos aikštę, kur grožisi Kalėdų egle, šventiniais papuošimais ir dangų nušviečiančiu fejerverku.
Naujųjų Metų sutikimą organizuoja Kėdainių rajono savivaldybė, rengia Kėdainių kultūros centras.