2019 M. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ ATMINIMO METAI

2019 M. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ ATMINIMO METAI

Renginio pradžia:
2019 vasario 09 d. 11:00
Renginio vieta:
Kėdainių kultūros centras
Renginio adresas:
Basanavičiaus g. 24, Kėdainiai

Aprašymas

Vasario 9 d. vyko renginiai, skirti pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių 100-mečiui paminėti ir pagerbti pirmąjį Nepriklausomybės kovose žuvusį Lietuvos savanorį Povilą Lukšį.

Vilainių seniūnijoje Taučiūnų kaime, prie paminklo pirmajam karo lauke žuvusiam Lietuvos savanoriui Povilui Lukšiui ir prasidėjo vasario 9-osios renginiai. Restauruotą paminklą šventino Kėdainių švento Jurgio parapijos klebonas Artūras Stanevičius. Kėdainių krašto istorikas Vaidas Banys priminė susirinkusiems pirmųjų kautynių už Lietuvos nepriklausomybę reikšmę. Šio reikšmingo Lietuvai įvykio minėjime dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius. Renginio metu nuaidėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos šūvių salvės, skirtos Lietuvos valstybei, Lietuvos Laisvei ir Nepriklausomybei, Lietuvos laisvės gynėjams.

no images were found

Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos karius, savanorius, šaulius, ir Laisvės gynėjus. Po Šv. Mišių iškilminga eisena pajudėjo į Kėdainių miesto Dotnuvos gatvės kapines. Eiseną vedė Karinių oro pajėgų orkestras (vadovas kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis). Didžiojoje gatvėje prie eisenos prisijungė Kėdainių miesto ir rajono bendruomenė, Kėdainių bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės su tautinėmis vėliavomis ir mokyklų atributika. Eisena sustojo prie buvusių kareivinių (dabar Šviesioji gimnazija) ir Atminties skvere (J. Basanavičiaus g.–Dotnuvos g.). Kėdainių rajono savivaldybės vėliavą iškilmingoje eisenoje Dotnuvos gatvės kapinėse buvo suteikta garbė nešti Kėdainių jaunimo atstovams Gustui Bužinskui (Atžalyno gimnazija), Viltei Giedraitytei (Šviesioji gimnazija), Kristijonui Petlinskui (Ryto progimnazija), Kamilei Vaiciukevičiūtei (Aušros progimnazija). 

no images were found

Dotnuvos gatvės kapinėse, prie Lietuvos savanorių, 1919 m. žuvusių už Lietuvos Nepriklausomybę, amžino poilsio vietų, pasižadėjo jaunieji šauliai, priesaiką priėmė naujieji šauliai. pasižadėjimą vykdė Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas atsargos kapitonas Vytautas Žymančius. Visus Lietuvos Laisvės gynėjus trimis garbės šūvių salvėmis pagerbė Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos II rinktinės 207-tos kuopos kariai.

no images were found

Prie Kėdainių kultūros centro interaktyvias veiklas vykdė kariai savanoriai, veiks karinės technikos, amunicijos ir ginkluotės paroda, šauliai minėjimo dalyvius vaišino kareiviška koše ir karšta arbata.

no images were found

Kėdainių kultūros centro vestibiulyje veikė paroda iš Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus.

Kėdainių kultūros centre prasidėjo renginys „Tėvynei pašaukus“. Buvo skaitomi istoriniai pranešimai apie pirmąsias Lietuvos kariuomenės kautynes. O pulkininko leitenanto Juozo Šarausko prisiminimai „Pirmosios kautynės“ atgijo kėdainietės – jaunosios šaulės Ievos Cibulskytės balsu.

Koncertavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „AIDAS“ (vadovas prof. Tadas Šumskas), kariškas duetas – Lietuvos šaulių sąjungos narys, leitenantas Dovydas Jokubauskis ir muzikinio teatro solistas, šaulys Juozas Janušaitis, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų karinis orkestras (vadovas kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis, dirigentas kapitonas Remigijus Terminas) bei Kėdainių bendrojo ugdymo mokyklų mėgėjų meno kolektyvai.
Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovai.


Minėjimą vainikavo įspūdingas fejerverkas, skirtas pagerbti 1919 m. Nepriklausomybės kovose su bolševikais kritusius Lietuvos karius, savanorius ir šaulius bei pagarsinti pirmąsias kautynes ir pergalę jose.

Vasario 9 dieną vykęs minėjimas buvo įsimintinas. Kėdainiečių ir miesto svečių širdyse giliai įsirėžė ne tik tos dienos minėjimo metu patirti įspūdžiai, bet ir begalinis pasididžiavimas protėvių drąsa ir laisvės siekiu, kuris ir šiandien gyvas kiekviename iš mūsų.