Rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 4 d. vyko neatsiejama Kėdainių kultūrinio gyvenimo dalimi tapęs V folkloro festivalis „Į vidurio Lietuvą susiėję“. Trys edukacijos, folkroko grupės koncertas ir šešių Aukštaitijos folkloro ansamblių pasirodymai, šiemet tokia turininga programa džiugino festivalis „Į vidurio Lietuvą susiėję“. Festivalio metu buvo atskleidžiamas Aukštaitijos tarmės gyvybingumas, aukštaitiško folkloro, dainavimo, šokių, tautinio kostiumo ir kulinarinio paveldo išskirtinumas.
Rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 2 d. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name (Radvilų g. 21) vyko kūrybinės dirbtuvės, kurių dalyviai mokėsi sutartinių dainavimo ypatumų. Kūrybines dirbtuves vedė Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė – lietuvių liaudies dainų atlikėja, mokytoja, VŠĮ „Etnoprojektai“ įkūrėja ir vadovė, kuriai talkino Deimantė Narbutaitė ir Eglė Jačauskienė – grupių „Marga muzika“, „Lietis“ atlikėja bei Aistės Smilgevičiūtės pritariantysis vokalas. Visiems dalyvavusiems šios kūrybinės dirbtuvės paliko neišdildomą įspūdį.
Edukacijoje „Dievaitavimai“, kuri rugsėjo 3 d. taip pat buvo rengiama Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name, buvo giedamos apeiginės, senąja mitologija dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, palaiminimui, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliu, deivei Saulei, Žemynai, Gabijai, Laimai, dievaičiui Perkūnui. Edukacijos metu į baltų mitologijos paslaptis kvietė pasinerti Gediminas Žilys. Jis tai vienas iš folkroko grupės „Atalyja“ lyderių ir grupės „Skylė“ muzikantas, kūrėjas, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas.
Rugsėjo 3 d. vakare Didžiosios Rinkos aikštėje koncertavo folkroko grupė „Atalyja“. Koncerto metu buvo dainuojamos sutartinės, kalendorinės, karinės-istorinės, vestuvinės dainos. Tradiciniai lietuvių instrumentai (kanklės, skudučiai, smuikas, dūdmaišis, dambrelis) buvo išradingai jungiami su elektrine ir bosine gitaromis, roko mušamaisiais. Kai kurioms dainoms savitą rytietišką atspalvį suteikė indų instrumentai bansuris (skersinė bambuko fleita) ir tabla (porinis būgnas).
Pagrindiniai festivalio dalyviai aukšto meninio lygio, ne vieną dešimtmetį nuo gyvavimo pradžios skaičiuojantys, Aukštaitijos regiono folkloro ansambliai, etninių tradicijų saugotojai ir puoselėtojai. Tai Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Saulala“ (vadovė Dalia Deksnienė), Zarasų kultūros centro folkloro ansamblis „Seluona“ (vadovė Diana Skvarčinskaitė), Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis „Pyniava“ (vadovė Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė), Jonavos kultūros centro folkloro ansamblis „Laduta“ (vadovė Audra Noreikaitė, choreografė Dovilė Bareikaitė), Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“ (vadovė Alma Pustovaitienė) ir festivalio šeimininkai Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblis „Jorija“ (vadovė Regina Lukminienė). Festivalio „Į vidurio Lietuvą susiėję“ metu rugsėjo 4 d. 12 val. Didžiojoje g., Nevėžio prieplaukoje ties Didžiąja Rinka ansambliai sveikinosi, smagiai prisistatė žiūrovams. 13 val. Knypavos Rinkos aikštėje buvo galima išvysti etnografinį spektaklį „Vesėlios anoj šaly“, kurį atliko Kupiškio folkloro ansamblis „Kupkėmis“. Festivalio kulminacija – 15 val. Knypavos rinkos aikštėje vykęs folkloro ansamblių koncertas, kurio metu pasirodė visi ansambliai, festivalio dalyvius ir žiūrovus sveikino Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis. Po pagrindinio koncerto 17 val. festivalio dalyviai ir žiūrovai dalyvavo dūzgėse.
Šiemet festivalio žiūrovai ne tik klausėsi kokybiškų atlikėjų pasirodymų, bet ir patys mokėsi dainuoti, prisilietė prie to, kas artima kiekvieno lietuvio prigimčiai – folkloro. Vienų iš geriausių Aukštaitijos folkloro ansamblių pasirodymai, autentiškos edukacijos ir puikus folkroko grupės koncertas, tai folkloro festivalio „Į vidurio Lietuvą susiėję“ akcentai, kurie džiugino kėdainiečius ir miesto svečius.
Parengė Daiva Burinskytė-Valdmonė
