Folkloro ansamblis JORIJA

Folkloro ansamblis JORIJA

2018 m. lapkričio 8 d. Lietuvos nacionalinis kultūros centras folkloro ansambliui JORIJA suteikė mėgėjų meno kolektyvų II kategoriją.

Ansamblio įkūrimo metai – 1977 m.
Kėdainių kultūros centre savo veiklą pradėjo nuo 2004 m.

Vadovė Regina Lukminienė, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė (2006 m.), tais pačiais metais apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštu, 2018 m. įteiktas Kėdainių rajono savivaldybės Garbės ženklas „Už nuopelnus“.
Tel. 8 616 93051
El.p. rlukminiene@gmail.com

 

JORIJA – visų Lietuvos ir rajoninių Dainų švenčių dalyvė.

Ansamblis dalyvavo LTV laidoje „Gero ūpo“, tarptautiniame folkloro festivalyje „Saulės žiedas“ Šiauliuose, respublikinėje folkloro ansamblių šventėje Kupiškyje, tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“ Vilniuje, tarptautiniuose festivaliuose „Atataria lamzdžiai“ (Kaunas), „Lingaudala. Kupos kelias“ (Kupiškis).

JORIJA aktyviai dalyvauja rajono ir visos Lietuvos koncertinėje, edukacinėje veikloje, etninės kultūros sklaidos darbe.

2005 m. išleista kompaktinėje plokštelėje „Margi dvarai“.

2012 m. dalis kolektyvo repertuaro įrašyta Kėdainių krašto TV laidoje „Kėdainių miesto dainuojamasis instrumentinis ir choreografinis folkloras, 35-erius metus gyvuojantis folkloro ansamblis „Jorija“ (laidos režisierė ir redaktorė Ona Mikalauskienė), kurią rėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

2012 m. lapkričio 24 d. Kėdainių kultūros centre vyko Reginos Lukminienės sumanytas folkloro festivalis-koncertas „Iš Vidurio Lietuvos susiėję“, skirtas JORIJOS kūrybinės veiklos 35-erių metų sukakčiai paminėti. Šis projektas 2013 m. balandžio 15 d. pelnė Kėdainių rajono savivaldybės konkurso „Kultūros versmė“ nominaciją METŲ ĮVYKIS.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia

 

2014 m. liepos 4 d. JORIJA dalyvavo Lietuvos Dainų šventės ČIA – MANO NAMAI Folkloro dienoje LAIMUŽĖS LEMTA Bernardinų sode.

 

2015 m. prieš Kalėdas ansamblis paruošė advento-Kalėdų programą „Už girių girių ugnelė dega“, su kuria aplankė daug Kėdainių rajono kultūros ir švietimo įstaigų. Koncertinėje programoje  žiūrovai supažindinami su advento laikotarpio papročiais, įtraukiami kartu žaisti šio laikotarpio žaidimus.

 

2016 m. liepos 1–3 d. JORIJA (vadovė Regina Lukminienė) ir Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyriaus liaudiškos muzikos kapela BARUPĖ(vadovas Algirdas Kučiauskas) su koncertine programa lankėsi Berlyno (Vokietija) tautinių bendrijų festivalyje „Delicanto“ – „Hier ist die Welt“ (Čia yra pasaulis), kur liepos 2 ir 3 d. 50 diplomatinių ambasadų pristatė savo kultūrines ir kulinarinio paveldo programas.
Kėdainių krašto mėgėjų meno kolektyvai Berlyno gyventojams ir miesto svečiams pristatė Lietuvą ir supažindino su mūsų šalies muzikinės kultūros paveldu. Koncerto dalyviai renginio organizatoriams įteikė didelį Kėdainių duonos kepalą, linksmiausius šokėjus apdovanojo mažais duonos su lašinukais kepalėliais, o žiūrovams ir svečiams išdalino daug bukletų apie Kėdainius.
„Kėdainių krašto kolektyvams savo nuotaikinga koncertine programa ir begaliniu nuoširdumu pavyko užkariauti tiek festivalio organizatorių, tiek jo lankytojų širdis“, – koncerto pabaigoje sakė vienas festivalio organizatorių, Berlyno miesto fondo „City Stiftung Berlin“ pirmininkas Siegfried Helias.

 

2016 m. advento laikotarpiu ansamblis turėjo daug koncertinių išvykų su programa „Už girių girių ugnelė dega“

2019 m. lapkričio 30 d.  Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblio „Jorija“ dainininkės Jūratė Atkočiūnienė, Dalytė Ivoškienė, Angelė Juknevičienė, Nijolė Subačienė, Nijolė Laurinavičienė ir vadovė Regina Lukminienė dalyvavo Lietuvių dainuojamojo folkloro atlikėjų festivalyje-konkurse „Grįžulai“ ir pelnė specialųjį prizą. 

– – –

JORIJOS 35-erių koncertinės veiklos metų retrospektyva:

JORIJA spaudoje:

„Kėdainių mugė“, Nr. 84 (1548), 2012 m. lapkričio 6 d.

Lapkritį prognozuojamas pavasarinės žalumos protrūkis

Vilija Mockuvienė

„Iš Vidurio Lietuvos susiėję“ – taip pavadintas folkloro festivalis lapkričio 24-ąją sudrebins Kėdainių kultūros centrą. Planuojama, kad į jį sugužės ansambliai ne tik iš mums artimų Krakių bei Akademijos, bet ir iš Panevėžio, Neveronių (Kauno r.), Rumšiškių (Kaišiadorių r.).

Festivalis skiriamas ne bet kam, o kėdainiečiams ir 35 metų kūrybinės veiklos sukaktį minėsiančiam šio miesto ansambliui „Jorija“.

Pradžia – bibliotekoje

Dabar „Jorijoje“ – 20 aktyvių narių. Tačiau tiek koncertuose, tiek repeticijose jų būna gerokai daugiau: mat beveik visada apsilanko ir ankstesnieji ansambliečiai.

„Mums čia – tiesiog gera. Pasiilsime nuo kasdienybės, pabendraujame, atsigauna širdis“, – sako jau daug metų ansamblį lankanti Birutė Vapšienė.

Pradinį postūmį šiam ansambliui gana tolimais 1977-aisiais Kėdainių viešojoje bibliotekoje suteikė anuometė jos direktorė Janina Matulienė. Vadovė taip sumanė prablaškyti darbuotojas.

Netrukus prie bibliotekininkių prisijungė kelios pedagogės, gydytojos. Šviesios atminties stomatologė Vida Morkūnaitė net ir pavadinimą pasiūlė – „Jorija“.

V. Morkūnaitei šią idėją pasufleravo per vieną ekspedicijų Krakių apylinkėse užrašyta liaudies daina. O pats žodis „Jorija“ – tai ankstyva pavasarinė žaluma.

Atėjo ir vyrų

Kurį laiką „Jorija“ buvo vien moteriškas kolektyvas. Pirmasis dainininkas pedagogas istorikas Algimantas Kisieliūnas prie jų prisijungė po kelerių metų.

„Puikus tai buvo laikas: vienintelis vyras – būryje dainingų moterų. Tačiau į ansamblį visgi atėjau ne dėl jų – tiesiog norėjau prisidėti prie Kėdainių krašto folkloro puoselėjimo.

Senosios dainos mane iki šiol grąžina į jaunystę. O juk esu „smetoninis vaikas“. Augau kaime, kuriame nebuvo net elektros. Vienintelė pramoga – šeštadieninės vakaruškos.

Visą savaitę laukdavome darbų pabaigos, o šeštadienį vakare įtempę ausis laukdavome, iš kur pasigirs dainos.

Ir dabar labiausiai džiaugiuosi, kai mūsų pasiklausyti ir pasižiūrėti ateina jaunimas“, – sakė „Jorijos“ senbuviu tituluojamas vyriškis.

„Jaučiuosi tarsi muziejaus eksponatas“

A. Kisieliūnas visgi neslepia, kad, dainuodamas senąsias liaudies dainas ir šokdamas protėvių šokius, jis gana dažnai jaučiasi ,,tarsi muziejaus eksponatas“.

„Kam dabar protėvių kultūra įdomi? Deja, tik jau išeinančiai senajai kartai. Gerai, kad bent darželiuose auklėtojos vaikus prie folkloro pratina.

O vyresni moksleiviai liaudies kūrybos kratosi tarsi didžiausios blogybės. Visokie „bumčikai“ jiems – kažkodėl arčiau širdies nei per amžius išsaugotos protėvių dainos“, – ne itin linksmai kalbėjo A. Kisieliūnas.

Prieš septynerius metus prie „Jorijos“ prisijungęs savamokslis armonikierius Leonas Mikolaitis nostalgijai nepasidavė – tryško puikia nuotaika.

„Groju iš klausos, natų nepažįstu. Pasirinktą naują dainą ar šokio melodiją iš pradžių įsirašau į magnetofoną ir namuose mokausi, kaip jai pritarti.

Taigi atėjęs į repeticiją net namų darbų parsinešu“, – šypsojosi armonikos virkdintojas.

Gavėnios dainos adventui netinka

Prie M. Daukšos viešosios bibliotekos „Jorija“ glaudėsi net 27 metus. Tada persikraustė į Kėdainių kultūros centrą.

O prieš septynerius metus „Jorijos“ vairą perėmė Kėdainių krašto muziejaus etnografė Regina Lukminienė.

„Pagrindiniame darbe gana dažnai tenka vykti į komandiruotes, ekspedicijas, tačiau į „Jorijos“ repeticijas privalau grįžti iš bet kur ir visada. Kitaip pasipila neramūs skambučiai: „Kur dingai?“

Esame draugiški, vieningi, darnūs. Visi norime dainuoti, šokti ir net žaisti“, – šypsojosi ansamblio vadovė.

Ansambliečiai nepiktai pridūrė, kad jų vadovė – per gera: „Kartais galėtų ir griežčiau su mumis pasikalbėti.“

Tačiau tuo pat metu ansambliečiai pripažino, kad jų vadovė – tikra šaunuolė: „Moka ir išklausyti, ir pasiginčyti, ir paguosti, netaupo nei jėgų, nei laiko.“

Programą diktuoja laikas

„Jorijos“ repertuare nuolat – apie 50 dainų. Programą visąlaik keičiasi – įtakos tam turi ir tradicijos, ir darbai, ir papročiai, ir daugybė kitokių faktorių.

„Gavėnios dainos juk netinka adventui, o šienapjūtės tradicijos keistai derėtų prie pavasario darbų.“, – aiškino etnografė.

„Jorija“ jau seniai garsi ne tik Kėdainių rajone. Šis kolektyvas:

–         visų rajoninių ir respublikinių Dainų švenčių dalyvis;

–         respublikinė folkloro ansamblių  šventės Kupiškyje dalyvis;

–         tarptautinio folkloro festivalio „Saulės žiedas“ Šiauliuose dalyvis;

–         tarptautinio folkloro festivalio „Baltica“ Vilniuje dalyvis.

Šalies žiūrovai „Joriją“ ne kartą matė per Lietuvos televizijos „Gero ūpo“ laidą,

„Gana dažnai esame kviečiami į rajono kaimų bendruomenių, švietimo įstaigų vakarones, jubiliejinius minėjimus bei šventes.

Galėtume ir norėtume koncertuoti daugiau – pristabdo finansinės galimybės. Tačiau mes mokame džiaugtis ir tuo, ką turime“, – šypsojosi R. Lukminienė.