Astos Fedaravičiūtės-Jasiūnės paroda „Matoma Nematoma“

Paroda „Matoma nematoma“ kviečia žiūrovus į unikalią tarpdisciplininę kelionę, kurioje susijungia mokslo ir meno pasauliai. Šioje parodoje autorė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė tyrinėja technologijų ir meno persipynimus, demaskuoja nematomus gyvenimo aspektus per įvairias perspekyvas ir kūrybinius procesus.
Kūrinys „Identifikacija-laiko pėdsakai” apibūdinantis dantų rentgenogramas ir švytintis fluorescencinėje šviesoje, susijęs su žmogaus kūno tyrinėjimais, medicina ir sveikata. Šis darbas nagrinėja jautrius klausimus apie žmogaus būklę, mokslo pažangą ir technologijų poveikį kiekvienam iš mūsų, taip pat atskleidžia sudėtingus biologinius procesus, kuriuos paprastai sunku suvokti. Įsiklausydama į mikro ir makro pasaulio subtilybes, menininkė pateikia pelėsinių grybų mikroskopinius vaizdus, kurie ne tik žavi estetika, bet ir skatina mąstyti apie transformacijas, vykstančias įvairiuose gyvenimo etapuose.
Šios tematikos kūriniai dažnai būna interpretacijų ir socialinių komentavimų šaltinis, pabrėžiantis, kaip šiuolaikinė medicina ir technologijos keičia mūsų požiūrį į kūną ir jo sveikatą.
Fluorescencinė šviesa, kaip papildomas elementas, suteikia kūriniams mistiškumo ir išryškina tam tikras detales, kurios gali būti nematomos įprastoje šviesoje.
Paroda taip pat nagrinėja mūsų ryšius su anksčiau gyvenusiais protėviais, kaip giją, siejančią laikus, kultūras ir žinias. Būtent čia atsiskleidžia matomo ir nematomo dualumas – kai menininkės sukurti kūriniai tapo savotišku tiltu, jungiančiu praeitį su dabartimi, ir atskleidžiančiu kūrinių idėjas bei jų atsiradimo procesus – dažnai aklajame taške, kur kūrybai prireikia drąsos ir eksperimentų.
Retrospektyvi autorės istorija, jausmas, kad dalis jos kūrinių išlieka nematomi, yra neatskiriama šios parodos dalis. Kiekvienas eksponatas atspindi ne tik atliktą sudėtingą kūrybinį darbą, bet ir užuojautą, nesaugumą bei norą būti matomam, išsiskirti, nepaisant visuotinės kasdienybės triukšmo.
Naudojamų technikų įvairovė – šilkografija, žakardinis audimas, kompiuterinis siuvinėjimas, autorinės technikos – atskleidžia platų kūrybiškumo spektrą, kuriame technologija ir tradicija susijungia ir formuoja unikalius meninius pasakojimus.
„Matoma nematoma“ – tai kvietimas leistis į gilesnį pažinimą ir dialogą apie tai, kas iš tiesų yra matoma ir kas slypi paraštėse, ten, kur mokslo ir meno sinergija per estetinę prizmę gali atskleisti pasaulio grožį ir sudėtingumą.

Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė specializuojasi tekstilės meno srityje ir po studijų Vilniaus dailės akademijoje dalyvauja grupinėse parodose, daugiausia užsienyje. Ji eksponavo savo kūrybą tarptautinėse po Europos muziejus keliaujančiose parodose „Asia-Europe“, taip pat jos kūryba pristatyta Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Asta kuria tradicinėmis ir šiuolaikinėmis pluošto meno technikomis, sujungdama jas su asmeniniais pasakojimais ir kultūriniais kontekstais.