JUOZAS URBŠYS – nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, vertėjas. Gimė 1896 m. vasario 29 d. Šeteniuose, Kėdainių apskrityje. 1938 m. gruodžio 5 d. Juozas Urbšys paskiriamas užsienio reikalų ministru. Šias pareigas ėjo iki tragiškojo Lietuvai 1940 m. birželio. 1940 m. liepos mėn. 17d. Urbšiams buvo pranešta, kad jie ištremiami. Į tėvynę Juozas Urbšys grįžo 1956 m.
J. Urbšys – ne tik puikus diplomatas, politikas, bet ir literatas, vertėjas. Jau nuo 1921 m. bendradarbiavo spaudoje. 1930 m. skaitytojus pasiekė jo versta knyga G. Duhamelio „Salovino dienoraštis“, vėliau – Bomarše „Figaro vedybos“, Eria F. „Pagedę vaikai“, Flobero G. „Jausmų ugdmas“ ir kt. Vėliau skaitytojus pasiekė jo „Atsiminimai“ (1988, 1990), „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais“ (1988). Juozas Urbšys apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II ir IV laipsnio ordinais, Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu , kitų valstybių ordinais, medaliais. 1990 m. Juozui Urbšiui suteiktas Kėdainių krašto, o 1991 m. – Kauno miesto Garbės piliečio vardas. 1995 m. Kauno 29-oji vid. mokykla, o 1997 m. gegužės 9 d. Tiskūnų pagrindinė mokykla (Kėdainių r.) pavadintos Juozo Urbšio vardu. Mirė Juozas Urbšys 1991 m. balandžio 30 d.
Vasario 16 d. 13 val. KKC Tiskūnų skyriaus darbuotojai ir Tiskūnų kaimo seniūnaitė Vilma Ževatkauskienė pagerbė Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio atminimą Gineitų kaime.
